9.3 C
Akmenė

Juodkrantėje per dieną kilo 4 miško gaisrai – miškininkai įtarią padegimą

Ar jau skaitėte?

Birželio 15 dieną Juodkrantės girininkijoje, netoli Smiltynės, kilo net 4 miško gaisrai – preliminariais duomenimis, visais atvejais įtariamas padegimas. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai prašo pajūrio poilsiautojų ypatingo dėmesio ir atsakingumo lankantis Kuršių nerijoje – vienoje miškingiausių šalies teritorijų, priskirtų aukščiausiam – 1-jam gaisrų rizikos laipsniui.

- Reklama -

Gaisrai Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Juodkrantės girininkijoje kilo apie 13-14 val., kaip teigia VMU Kretingos regioninio padalinio vyriausias miškininkas Sigitas Kupšys, kilo 4 atskiri gaisrai Juodkrantės girininkijoje – 2 gaisro židiniai maždaug po 0,2 ha, vėliau, už 10 minučių kilo sekantis gaisras, kurio metu išdegė apie 50-60 m2. Dar po 10 – 15 minučių pranešė, jog kilo dar vienas gaisras, išdegė apie 0,30 ha.

„Visur buvo žemutiniai gaisrai, degė miško paklotė. Urėdijos miškininkų ir PAGD ugniagesių bendrų pastangų dėka pavyko greitai lokalizuoti gaisrus ir jie neišplito. Pavojus buvo dėl pakankamai stipraus vėjo. Įtariame tyčinius padegimus, kaip matyti iš nuotraukų, gaisro židiniai net nespėjo susijungti“, – sako VMU Kretingos regioninio padalinio vyr. miškininkas Sigitas Kupšys.

Pastaruoju metu, šalyje vyraujant sausrai ir trečdalyje Lietuvos teritorijos pasiekus aukščiausią – V miškų gaisringumo klasę, miškininkai prašo visuomenės būti atsakingais, vengti lankytis miškuose, susilaikyti nuo laužų kūrimo net ir įrengtose laužavietėse. Būtent neatsargus poilsiautojų elgesys yra dažniausia miško gaisrų priežastis.

Kuršių nerija – viena miškingiausių teritorijų Lietuvoje. Miškai dengia apie 73 % sausumos, vyrauja spygliuočių miškai – apie 83 %. Didžiausią Kuršių nerijos medynų plotą užima pušynai (paprastoji pušis) – 61 %, kalninės pušies medynai – 20%, beržynai – 11 % mišku apaugusio ploto. Priešgaisrinė apsauga pastaraisiais dešimtmečiais tapo viena opiausių Kuršių nerijos miškų problemų. Ji pavojingą lygį pasiekė palaipsniui XX a. antroje pusėje, kai miškingumas viršijo 70%, o kalninės pušies medynams senstant ir plečiantis į plotį ženkliai susiaurėjo, o vietomis dėl susiaurėjimo galima sakyti visai neliko priešgaisrinių barjerų, proskiebių bei kvartalinių linijų. Žemi spygliuočių miškai tapo vis labiau pažeidžiami viršūninių gaisrų dideliuose plotuose.

Daugiausiai (virš 80%) miško gaisrų kyla gausiai lankomuose miškuose esančiuose tarp Smiltynės ir Alksnynės. Didžiausi ir daugiausiai žalos gamtai padarę gaisrai įvyko 1995 (60 ha), 2006 (235,6 ha) ir 2014 (131,8 ha) metais.

- Reklama -

Tautvydas Mažeika
VĮ Valstybinių miškų urėdijos administracija
Komunikacijos specialistas

TOP naujienos

Erkės nemiega. Kaip apsaugoti augintinius?

Vyraujant pavasariškiems orams, svarbu atkreipti dėmesį į gamtoje tykančius pavojus, apie kuriuos šaltuoju sezonu dažnai nesusimąstome. Pliusine oro temperatūra mėgaujamės ne tik mes, tačiau...

Automobilių remonto verslo skaidrumas – kodėl vis dar delsiama?

Vis dar nėra reglamentuojama, kas yra legalus ir nelegalus automobilių remonto verslas. „Dažnai klaidingai manoma, kad norint veikti legaliai pakanka užsiregistruoti individualią veiklą ar...

Šiandien daug kur eismo sąlygas sunkina snygis ir pūga

Šiandien daug kur numatomi krituliai, vyraus sniegas. Kai kur pustys, kils pūga. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų 8–13 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 0 iki 2...

„Brolių medus” produktai sulaukė išskirtinio susidomėjimo ir pripažinimo Skandinavijoje

Lietuviško prekinio ženklo „Brolių medus“ vaisių sulčių guminukai su medumi „Broliai lokiai“ parodoje „Nordic Organic Food Fair & Eco Living Scandinavia“, kuri 2023 metų...

Lietuviai namo stogą padarė iš saulės baterijų

Statybos bendrovė „Modaista“ Kretingoje įrengė pirmąjį gyvenamąjį namą, kuriame vietoje įprastos stogo dangos buvo sumontuotos saulės baterijos. Tai pirmas toks objektas Lietuvoje, kuomet saulės baterijos buvo įrengtos ne ant namo stogo dangos, bet vietoje...

Darželio vadovė: vaikams nurimti padeda kvapai

Mokyklinio amžiaus vaikams jau prireikia papildomo laiko persiorientuoti į veiklas gamtoje – tai ilgai užsitęsusio karantino padarinys, pastebi Vilniaus darželio „Dūzginėlis“ ir „Augueko namų“ vadovė Ingrida Lauciuvienė. Anot jos, ilgai besikaupusio streso padarinius jaučia...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS