Epidemija, apie kurią garsiai nekalbama – serga daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų

0
1229
Gydytojas. Nuotrauka Free-Photos iš Pixabay

Pasaulyje – o kartu ir Lietuvoje – jau ilgą laiką veši epidemija, kurią esame linkę ignoruoti bei nesiimti rimtesnių priemonių, o dažnam apie tai kalbėti net nėra malonu. Šiuo metu Europoje nutukę yra maždaug 23 proc. moterų ir 20 proc. vyrų, o per metus su nutukimu susijusių mirčių skaičius jau perkopia 330 tūkst. Mūsų šalyje situacija yra dar prastesnė: remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2016 m. Lietuvoje 26,3 proc. populiacijos buvo nutukę – su tokia statistika papuolame į labiausiai nutukusių Europos šalių penketuką.

PSO ir kitos su sveikatos apsauga ir tyrimais susijusios organizacijos pripažįsta, kad nutukimas yra liga. Praėjusią savaitę pirmą sykį buvo minima Vieninga pasaulinė nutukimo diena, skirta atkreipti dėmesį į epideminiais tapusius nutukimo ligos mastus. O taip pat į ateities scenarijus: jei visuomenės gyvenimo būdas radikaliai nesikeis – jie pranašauja tik augančius viršsvorį ir nutukimo ligą turinčių žmonių procentus.

Kadangi viršsvoris ir nutukimas ilgą laiką buvo nurašomi kaip kone asmeninis pasirinkimas, kuriuo nei valstybė, nei, juolab, aplinkiniai neturėtų būti suinteresuoti, tikslingų ir konstruktyvių kalbų apie normas viršijančio svorio žalą buvo reta. Bet į šią problemą rimtai dera žiūrėti dviem kryptimis: valstybės gerbūvio ir paties žmogaus gerovės.

Visų pirma, numatoma, kad 2020-2050 m. sveikatos priežiūros išlaidos viršsvorį turinčių ligonių gydymui Europoje sieks vidutiniškai 8,2%, o Lietuvoje – apie 5% visų sveikatos išlaidų per metus. Dar daugiau – negydomi nutukę ligoniai turi neigiamą poveikį šalies produktyvumui (BVP). Numatyta, jog 2020-2050 m. viršsvorį turinčių žmonių vidutinė įtaka BVP Europoje bus 3,3%, Lietuvoje – 4,3%.

Bet dar didesnę žalą patiria ne valstybė, o patys žmonės. Nutukimo liga sergantieji ne tik išleidžia daugiau medicinai ir savo sveikatos priežiūrai, bet ir dažniau suserga ir kitomis ligomis (pavyzdžiui, II tipo cukriniu diabetu, hipertenzija, vėžiu) ar net miršta. Visgi, net ir tai suvokdami, tik labai maža dalis iš sergančiųjų ryžtasi pripažinti ligą ir imtis pokyčių.

Pasak gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit, mūsų šalyje dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad nutukimas tampa vis dažnesnis tarp vaikų, o ypač šeimose, kuriose tėvai skiriasi. „Taip pat suaugusiųjų tarpe nutukimas stebimas tarp dažniau stresą patiriančių ir nemokančių streso valdyti, reaguoti į jį asmenų. Bet kalbant bendrai, nutukimo liga yra negailestinga visoms demografinėms grupėms, o ateitis kol kas nenuteikia optimistiškai“, – situaciją reziumavo specialistė.

Galiausiai, viršsvoris ir nutukimas yra glaudžiai susiję su juos turinčiųjų emocine būkle. Beveik absoliuti dauguma pacientų, kurie kovoje su papildomais kilogramais pasiekia didesnio progreso, pripažįsta, kad jų kasdienėje veikloje atsiranda daugiau pasitenkinimo, ji klostosi sėkmingiau, o bendra gyvenimo kokybė neginčijamai pagerėja.

Papildomi kilogramai neturi būti matomi vien kaip šiltojo sezono problema, kuri trukdo laisvai jaustis prie vandens telkinių. Tai yra rimtas iššūkis valstybės ir individualiu lygmeniu. Dėmesys viršsvoriui ir nutukimo ligai turi būti ne mažesnis nei koronavirusui ar kitoms rimtoms sveikatos problemoms, o šios ligos gydymui turi būti pasitelkiami medicinos specialistai.