21.5 C
Akmenė

Iš kur 2024 metai valstybė gaus pinigų ir kam išleis, priimta biudžeto projektas

Ar jau skaitėte?

Antradienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jį pasirašyti dar turės šalies vadovas Gitanas Nausėda.

- Reklama -

„Už“ 2024 metų šalies išlaidų ir pajamų planą balsavo 73, „prieš“ – 52, susilaikė 1 parlamentaras.

Prieš balsavimą dėl viso projekto Seimo posėdžių salėje atmesti visi parlamentarų pasiūlymai, kuriems nepritarė Vyriausybė, už juos nebalsavus pakankamam Seimo narių skaičiui – 71-am. Seimo narių pasiūlymų vertė siekė 690 mln. eurų, savaitės pradžioje Vyriausybė pritarė tik mažai daliai iš jų, kurių suma – 645 tūkst. eurų.

Posėdžio metu buvo pritarta Seimo nario Kazio Starkevičiaus pasiūlymui padidinti Viešųjų pirkimų tarnybai numatomus skirti asignavimus 450 tūkst. eurų atliekamoms funkcijoms užtikrinti. „Už“ balsavo 96, susilaikė 2, „prieš“ balsavusių Seimo narių nebuvo.

Taip pat buvo pritarta parlamentarės Morganos Danielės siūlymui skirti papildomus 45 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) plėtros darbams vykdyti. „Už“ balsavo 72 parlamentai, „prieš“ balsavusių ir susilaikiusių parlamentarų nebuvo.

Buvo išreikštas palaikymas ir Vytauto Mitalo bei Aušrinės Armonaitės pasiūlymui padidinti Ryšių reguliavimo tarnybai numatomus skirti asignavimus 120 tūkst. eurų, o Teisingumo ministerijai numatomus skirti asignavimus – 30 tūkst. eurų, skiriant juos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. „Už“ šį siūlymą balsavo 69 parlamentarai, „prieš“ balsavusių ir susilaikiusių – nebuvo.

- Reklama -

Šiems trims pasiūlymams Vyriausybė buvo pritarusi pirmadienį posėdyje.

2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc.).

Planuojamos pajamos.

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Kitais metais 20 proc. didinamas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat Seime buvo pritarta 5 metams pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtas lengvatas. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).

Keliams – 872 mln. eurų

Kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai (buvo 543 mln. eurų), iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (buvo 41,8 mln. eurų).

Švietimo susitarimo įgyvendinimui – 387 mln. eurų, iš jų 219 mln. mokytojų algoms

Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų. Iš jų mokytojų, pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui numatoma 219,2 mln. eurų. 2024 m., lyginant su 2023 m., mokytojams atlyginimas „į rankas“ vidutiniškai augs 276 eurų, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 d., likusi dalis nuo rugsėjo mėnesio.

Planuojamos išlaidos.

Tuo metu dėstytojams ir mokslininkams, lyginant su 2023 m., alga „į rankas“ vidutiniškai augs 440 eurų, iš jų 140 eurų – nuo sausio 1 d., likusi dalis nuo rugsėjo mėnesio.

Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 1 mlrd. eurų, iš kurių 33,7 mln. – MMA didinimui, 38,4 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. NPD didinimas valstybei kainuos 241,2 mln. eurų.

KAM biudžetas – 2,09 mlrd. eurų

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetas kitais metais sudarys 2,09 mlrd. eurų – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų. Krašto apsaugos finansavimas sudarys 2,75 proc. BVP.

Ignas Dobrovolskas (ELTA)

 

TOP naujienos

Kelio menisko traumas gali patirti tiek vyresni, tiek jaunesni, skiriasi tik priežastys

Kelio meniskai – kremzliniai pusmėnulio formos pusžiedžiai, sudaryti iš 72 proc. vandens ir tarpląstelinės medžiagos, kurios didžiąją dalį sudaro skirtingos kolageno skaidulos. Jie mūsų...

Sausio 7-oji, ketvirtadienis, orai, vardadieniai ir žaidimas

Sausio 7-oji, ketvirtadienis, 2 savaitė. Saulė teka 8.39 val., leidžiasi 16.11 val. Dienos ilgumas 7.32 val. Mėnulis (delčia). Vardadieniai: Liucijus, Raimundas, Valentinas, Rūtenis, Raudvilė. Orai šiandien: Šiandien daugelyje rajonų numatomi...

Nuspręsta nubausti du fizinius asmenis, platinusius televizijos programas

Nuspręsta nubausti du fizinius asmenis, platinusius televizijos programas viename iš populiariausių skelbimų portalų. 2021 m. rugsėjo 8 d. posėdyje Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau...

Jei neturite kavos aparato: italų virtuvės šefas Gian Luca Demarco atskleidžia, kaip pasigaminti kapučino namuose

Niekas nesiginčija – kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Prie jos populiarumo prisideda ir tai, kad yra begalė skirtingų būdų kavai ruošti, tad kiekvienas...

Kaip imunitetą žiemą stiprina lietuviai?

Kiekvieną žiemą, spustelėjus rimtesniam šalčiui, susiduriame su aplinkoje siaučiančiais virusais. Į kovą su ligomis specialistai pataria įtraukti ne tik vaistus, bet ir maisto produktus, kurie sustiprintų imunitetą ir padėtų organizmui išlikti atsparesniam. Tad kokius...

Kas nutinka, kai elektronikos atliekos patenka į pakuotėms skirtus konteinerius

Sulūžusi, nepataisoma elektrinė vaflinė, plaukų džiovintuvas, elektrinė barzdaskutė, elektroninis žaislas turi daug plastikinių detalių. Iš išorės jie atrodo plastikiniai arba iš dalies plastikiniai. Dėl to ne vienas net nesusimąstęs šių daiktų atliekas meta į...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS