Rūpindamiesi savo saugumu, mažiau vaikštome po fizines parduotuves ir prioritetą teikiame elektroniniam apsipirkimui. Tiesa, vis daugiau žmonių atidžiau pradeda žiūrėti ne į tai, ką naujo šventėms nusipirkti, bet į jau turimus papuošimus, dekoracijas, namuose pagamintas dovanas. Pasak vieno Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovo Liudviko Aleliūno, tą pačią šventinę nuotaiką galime susikurti ne pirkdami, bet kitomis akimis pažvelgdami į tai, ką jau turime namuose, pradedant Kalėdų medžiu ir baigiant patiekalais ant šventinio stalo.
Tvariausias Kalėdų medžio pasirinkimas
Prieš kiekvieną gruodį netyla diskusijos, kuris gi Kalėdų medžio variantas ekologiškesnis –kirstinės eglės ar dirbtinės? Specialisto teigimo, tvariausias variantas – namuose ar kieme jau augančių augalų arba eglės šakų puošimas lemputėmis ar šventinėmis dekoracijomis: „Tokiu atveju ne tik sutaupysite pinigų, bet ir išvengsite po namus išsibarsčiusių spyglių, vietos visus metus neužims dirbtinės eglės dėžė. Renkantis tarp eglių, tvariausias variantas būtų gyva eglė, pasodinta vazone.“
Tiesa, L. Aleliūnas pastebi, jog sodintos eglės ne visada išgyvena namų sąlygomis, ypatingai, kai namuose intensyviai šildoma – sausas oras greičiau pražudo medį. „Vis dėlto, jeigu eglę statysite atokiau nuo šildymo šaltinių, o geriausia – terasoje ar balkone – šansai, kad po švenčių galėsite persodinti ją atgal į žemę, žymiai išaugs. Taip pat didmiesčiuose yra galimybė vazoninį Kalėdų medį išsinuomoti. Tai tvariau nei pirkti patiems, nes jis bus panaudotas dar kartą, o savininkas pasirūpins, kad medis išgyventų iki kitų švenčių, – tvariausius pasirinkimus aptaria socialinės atsakomybės specialistas, kirstas eglutes taip pat vadindamas ne pačia blogiausia Kalėdų medžių alternatyva. – Jei vis dėlto nusprendėte pirkti kirstą eglę, svarbu pasirūpinti tinkamu jos utilizavimu po švenčių. Didmiesčiuose pristatykite ją į vieną iš specialių surinkimo vietų, iš kur ji greičiausiai bus išvežta į biokuro gamyklą ir tinkamai sunaikinta.“
Taip pat gali kilti klausimas, kas geriau – kėnis ar lietuviška eglė? „Kėniai į Lietuvą paprastai transportuojami iš Olandijos ar Danijos, tuo tarpu lietuviškos eglės auga šalimais. Taigi, tvaresnis pasirinkimas būtų vietinės kilmės eglutės, – sako L. Aleliūnas, netvariausiu pasirinkimu vadindamas plastikines eglutes. – Visi puikiai žinome, kad plastikas nėra pati draugiškiausia medžiaga aplinkai. Tokio daikto perdirbti nepavyks, nes eglutė pagaminta iš kelių rūšių plastiko, metalo ir klijų. Taigi, ji bus sudeginta arba išvežta į sąvartyną. Faktas, kad, jeigu jau turite tokią eglę, naudokite ją ir toliau, tačiau, svarstydami pirkti naują, gerai pagalvokite.“
Populiarėja vintažiniai papuošimai
Namų ir eglės puošyba taip pat kelia nemažiau tvarumo klausimų. Specialistas pastebi, jog šiuo metu populiarėja blusturgiuose pirkti vintažiniai žaisliukai. „Jų jau sunku ir rasti, bet jie labai populiarūs, žmonės jų ieško. Tikiu, kad pas senelius dar tikrai rastume užsilikusių stiklinių, vienetinių dirbinių, kuriais galima papuošti savo Kalėdų medį. Kitas variantas – pasidaryti žaisliukus patiems iš pušų kankorėžių, vilnonių kamuoliukų, imbierinių sausainių, saldainių ar nertų rankų darbo snaigių.“
L. Aleliūnas dalijasi ir dar viena puikia idėja – nusibodusiais žaisliukais ar dekoracijomis mainytis su draugais ar giminaičiais. „Jeigu žaisliukams tikrai nemažai metų, gimsta noras atsišviežinti, nes senieji papuošimai tiesiog nusibosta. Tokiu atveju įdėkite juos į savo soc. tinklus ar pasiūlykite jais mainytis giminaičiams. Taip ir neišmesite senųjų papuošimų, ir būsite atsinaujinę namus“, – sako socialinės atsakomybės strategas.
Dovanos taip pat gali būti tvarios
Renkant dovanas L. Aleliūnas siūlo pirkti geresnės kokybės daiktus – rinktis kokybę, o ne kiekybę: „Kokybė dažniausiai reiškia ir tai, kad daiktas pagamintas tvaresniais metodais, iš natūralesnių medžiagų. Aišku, tuomet ir kaina gali būti didesnė, tačiau dovaną galima pirkti kartu su kitais giminaičiais ar draugais.“
Dovanas specialistas taip pat siūlo rinkti šeimai, o ne asmeniui: „Kuomet dovana yra skirta šeimai, ja skatinama bendrystė, bendravimas. Pavyzdžiui, stalo žaidimas gali praturtini šeimos laiką, ypač tuomet, kai daug laiko praleidžiame prie išmaniųjų telefonų. Dar vienas patarimas – dovanoti patirtį, o ne daiktą. Pavyzdžiui, skrydį oro balionu, vakarienę restorane ir pan. Žmogus patirtį prisimins dar ilgai, o tuo pačiu paremsite vietinį verslą šiuo sunkiu laikotarpiu.“
Trečias variantas – gaminti dovanas patiems. „Tai gali būti ir maisto produktai, pavyzdžiui, keksiukai, džemai, imbieriniai sausainiai. Rankdarbius mėgstantys žmonės gali numegzti šeimos nariui šiltas kojines, pagaminti sojos vaško žvakę ar kitą aksesuarą“, – idėjomis dalijasi specialistas.
Pakavimo idėjos
Neskubėkite pirkti dovanoms naujų maišelių ar pakavimo popieriaus – pirmiausia pasižiūrėkite, ką turite namuose iš praėjusių metų ir neprisipirkite per daug. „Ne visas dovanas reikia pakuoti į atskirą popierių ar maišelį. Kartais užtenka dėžutę perrišti kaspinu ar raudonu siūlu su eglės šakele. Vis dėlto, jeigu nusprendėte dovaną pakuoti, rudas popierius yra pats geriausias pasirinkimas. Reikėtų vengti blizgių įpakavimo priemonių“ , – vertinti paprastumą skatina L. Aleliūnas.
Paprastumo principo specialistas kviečia laikytis ir kalbant apie šventinį stalą, ant kurio dažniausiai atsiduria daugiau maisto nei pajėgiame suvalgyti: „Mažiau išleisite ir išmesite, jei dalį patiekalų pirksite jau pagamintus. Kartais tam tikriems patiekalams reikia daug retų ingredientų, kuriuos vėliau gali būti sunku panaudoti, tad jau paruoštas patiekalas ne tik sutaupys jūsų laiko ar finansų, bet ir leis išvengti maisto švaistymo. Taip pat neprisiriškite prie 12 patiekalų – skaičiuokite visą maistą, padėtą ant Kūčių stalo: riešutus, vaisius, kūčiukus. Taip neprisigaminsite per daug vienai vakarienei ir galėsite maistą suvartoti vėliau.“
