Paprastai daugiausiai problemų su besikeičiančiu kompensuojamųjų vaistų kainynu turėdavę pacientai, dabar kryžiaus kelius eina kone kiekvieną kartą, gavę gydytojo receptą. Žmonės skundžiasi, kad vaistinėse trūksta ne tik kai kurių lėtinėms ligoms skirtų vaistų, bet ir antibiotikų ar paprasčiausių preparatų nuo kosulio. Vaistų gamintojų atstovai sako, kad su vaistų tiekimo problemomis šiuo metu susiduria daugelis šalių, tačiau perspėja, kad po Naujųjų Lietuva gali atsidurti išskirtinai blogoje padėtyje.
COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje pakeitė ekonomines sąlygas, kurios stipriai paveikė ir vaistų gamybą. Vaistams gaminti naudojamų medžiagų ir logistikos kainos pasiekė rekordus, o tai stipriai sutrikdė pacientams būtinų vaistų gamybą ir suardė tiekimo grandines Europoje.
„Gamybos eilėje Lietuvos pacientams reikalingų vaistų gamintojai laukia nuo 6 iki 8 mėnesių ir šis terminas tapo normaliu. Be to, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią kompensavimo tvarką ir taikant kainų įšaldymą, susidaro absurdiškų situacijų, kai norėdami patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, gamintojai turėtų pasiūlyti 3-4 kartus mažesnę kainą nei paties vaisto gamybos kaštai. Priėmus papildomą išorinio referavimo į pigiausią veikliąją medžiagą reikalavimą, tikėtina, kad negalinčių pasiūlyti prašomos kainos bus dar daugiau“, – perspėja R. Bričkienė.
Įstatymo pakeitimai dėl kompensuojamųjų vaistų kainų reguliavimo yra numatyti šiuo metu svarstomame Farmacijos įstatyme. Jo priėmimas įtrauktas į šio ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkę. Konstitucinis teismas yra nurodęs iki 2023 m. sausio 1 d. priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nes dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai.
Tiek pacientai, tiek kiti socialiniai partneriai tikėjosi, kad tai bus atsižvelgta į pasiūlymus, kurie spręstų ilgus metus besitęsiančias problemas ir galiausiai būtų užtikrintas didesnis vaistų prieinamumas ir pasirinkimas.
„Vaistų gamintojai nuolatos peržiūri vaistų portfelius ir juos racionalizuoja, atsisakydami vaistų, kurių gamybos kaštai tampa nepakeliami. Tai atsispindi ir Lietuvoje: dalis vaistų atšaukiami iš rinkos, dalis nebeteikiami kompensavimui. Įstatymo projektu siūlomos naujos kainodaros priemonės mūsų rinkos patrauklumą dar labiau sumažins. Norint spręsti vaistų tiekimo problemas, reikėtų tokios tvarkos, kuria gamintojams būtų sudarytos sąlygos konkuruoti. Kuo daugiau tiekėjų rinkoje, tuo mažiau rizikos dėl tiekimo sutrikimų“, – sako VGA vadovė.
Vaistų gamintojų asociacija (VGA) yra įkurta 1998 m., yra Europos asociacijos Medicines for Europe narė. VGA vienija 21 narę, 20 iš jų – Lietuvoje veikiančių farmacijos kompanijų, atstovaujančių generinių, biopanašių, pridėtinę vertę kuriančių ir inovatyvių vaistų gamintojus, rinkodaros teisių turėtojus ir vaistų registruotojus, kurių bendras receptinių vaistų portfelis sudaro per 90 proc. visų terapinių sričių, o tai reikšmingai prisideda prie bendros sveikatos apsaugos sistemos tvarumo. Dvi asociacijos narės turi Lietuvoje veikiančias vaistų gamyklas.
Neringa Gudišauskaitė
Vyr. projektų vadovė
UAB „Bosanova”
