Nors dažniausiai transporto priemonės nukenčia eismo nelaimėse, draudikai sulaukia žmonių pranešimų, kai automobilius suniokoja ar apgadina piktavaliai. Transporto priemonės subraižomos vinimi, išdaužiamas stiklas ar praduriamos padangos, o kartais nukenčia ir visas transporto priemonės kėbulas ar salonas.
„Tik labai nedidelė dalis tokių atvejų yra netyčiniai, dažniausiai transporto priemonės gadinamos su tikslu, pavyzdžiui, keršijant ar pykstant dėl transporto priemonės savininko veiksmų. Pasitaiko atvejų, kai žmonės neteisėtu būdu bando spręsti kaimynystės problemas, nepasidalija stovėjimo vietų ar aiškinasi asmeninius santykius. Dažniausiai automobilių savininkai piktavalių pėdsakus randa po nakties, vandalai aktyviausiai „darbuojasi“ savaitgaliais“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad piktavaliai transporto priemones dažniausiai apgadina nuošaliose, mažiau apšviestose vietose, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Tačiau būna ir išimčių. Štai metų pradžioje užmiesčio kelyje kliento automobilį apgadino iš laukų nežinomo asmens sviestas akmuo.
„Esame užregistravę atvejų, kai buvo tyčia išdaužti transporto priemonės priekinis arba šoninis stiklai. Tuomet automobilio salonus pažeidėjai išpurškė aerozolinių dažais, gesintuvų turiniu, į kitų – pripylė pieno produktų, netgi fekalijų. Pastaruoju atveju automobilių remonto dirbtuvių meistrams pavyko transporto priemonę išrinkti ir kruopščiai išvalyti. Pasitaiko draudžiamųjų įvykių, kai automobilis randamas apipurkštas dažais ar kitomis cheminėmis medžiagomis, kurios stipriai sugadina automobilio kėbulo dalis. Yra buvę atvejų, kai automobiliai nuo priekio iki galo apipilami dažais iš skardinės, o ji paliekama ant transporto priemonės stogo, kad dažai tekėtų toliau. Visas automobilio kėbulas buvo sugadintas jame išgręžus kelias dešimtis skylių ar sukapojus jį kirviu“, – apžvelgia V. Katilienė.
Prie namų esančiose arba požeminėse stovėjimo aikštelėse, pasak V. Katilienės, automobilių šonai subraižomi vinimis, nulaužiami transporto priemonės valytuvai arba šoniniai veidrodėliai. „Vandalai stovintiems automobiliams praduria bakus, išleidžia degalus, bet nieko nevagia. Itin retai, bet, deja, pasitaiko ir padegimų“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Nors vandalizmo atvejai nėra dažni, draudimo žalų ekspertams jie įsimena ilgam dėl savo pobūdžio. Draudimas finansinę žalą atlygina, tačiau žmonės nukenčia morališkai, patiria pažeminimą ir išgąstį, pasijunta nesaugiai.
V. Katilienės teigimu, apsisaugoti nuo niokotojų galima atsakingai renkantis vietą, kurioje transporto priemonė paliekama. „Stenkitės automobilį pastatyti apšviestoje, per langus gerai matomoje aikštelėje. Efektyvus saugiklis ir vaizdo stebėjimo kameros parkavimo teritorijoje. Taip pat venkite užstatyti pėsčiųjų šaligatvius ar takelius, neparkuokite transporto priemonių prie pėsčiųjų perėjų. Jei transporto priemonėje yra vaizdo registratorius, nakčiai būtinai jį palikite įjungtą“, – pataria V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovė ragina įsirengti automobiliuose signalizaciją, nepalikti automobilyje vertingų daiktų, kurie masintų vandalus, transporto priemonę apdrausti kasko draudimu.
Bendrovės duomenimis, didžiausia žala, šiemet atlyginta už vandalizmo atvejį, viršija 6 tūkst. eurų.
„Jei žala viršija 1500 Eur, klientai apie įvykį turi pranešti policijai. Tačiau mes patariame kreiptis į policiją visais atvejais, ypač, kai žmogus įtaria, kad galėjo padaryti žalą“, – sako V. Katilienė.
Tokie atvejai yra administraciniai teisės pažeidimai, tačiau vandalams gresia ir baudžiamoji atsakomybė.
Jeigu padaryta turtinė žala neviršija 150 eurų, automobilį apgadinusiam asmeniui gresia administracinė atsakomybė ir bauda nuo 50 iki 750 eurų. Jeigu padaryta turtinė žala viršija 150 eurų, automobilį apgadinusiam asmeniui gresia baudžiamoji atsakomybė ir jis gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Asmenys, kurių turtas buvo apgadintas, pirmiausia turėtų kreiptis į policiją, užfiksuoti įvykį, patikrinti galimas vaizdo stebėjimo kameras ir susisiekti su draudimo bendrove.
Jovita Aukštuolytė Minderienė
Komunikacijos vadovė Baltijos šalims
