Aplinkos ministerija primena, kad jau atėjo laikas naikinti Sosnovskio barščius. Prasidėjus šio invazinio augalo vegetacijai jį rekomenduojama iškasti taip apsaugant biologinės įvairovės požiūriu jautrias teritorijas. Raginame ir gyventojus, kurių aplinkoje – prie namų, sodo, sodybos veši Sosnovskio barščiai suskubti juos iškasti arba pradėti ruoštis naikinti herbicidais.
„Naikinti Sosnovskio barštį jį iškasant, kol jis ką tik „prabudęs“ po žiemos, neaukštas – draugiškiausias aplinkai ir nesudėtingas metodas. Tačiau jis tinka tik tada, kai augalų nedaug arba kai tik taip įmanoma apsaugoti gamtines vertybes ar aplinką. Iškasus Sosnovskio barštį, jis užtikrintai sunaikinamas“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.
Renkantis naikinimo priemones ir laiką, būtina atsižvelgti ne tik į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, bet ir galimus apribojimus, susijusius su vandens telkinių, gyvenviečių apsauga, saugomomis vertybėmis ir kitus aspektus. Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikatai invazinių augalų sunkiai įveikiamas, todėl turi būti naikinamas iškasant ar herbicidais, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm aukščio.
Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo būdo arba jis derinamas su kitomis rekomenduojamomis kontrolės priemonėmis. Atkreipiame dėmesį, kad šienaujamo augalo žiedai neturi būti pradėję brandinti sėklų, nes ir nupjovus Sosnovskio barštį iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip toliau plisti.
Pasak Lauros Janulaitienės, moksliniais duomenimis, tik šienaujant Sosnovskio barščio naikinimas gali užtrukti ir iki 12 metų. Gyvenimo būdu šis augalas panašus į morką – pirmaisiais metais ji augina požeminę dalį ir joje kaupia energetines medžiagas, kurios bus reikalingos kitais metais užauginti žiedynui bei subrandinti sėklas. Išbarsčiusi sėklas morka sunyksta. Sosnovskio barštis kaupia medžiagas iki sužydėjimo 4-5 metus, po to žydi, išbarsto sėklas ir tada nunyksta. Todėl tik šienaujant jis išlieka gyvybingas, stengiasi atauginti nupjautą antžeminę dalį, sužydėti ir „pratęsti savo giminę“ išbarstydamas sėklas.
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi ir įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, o visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti.
Jos pačios sprendžia, ar imtis veiksmų ir skirti tam pinigų. Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, 2021 metais savivaldybių administracijoms, Aplinkos ministerijos iniciatyva, papildomai skirta 556,4 tūkst. eurų, 3 metus naikinti Sosnovskio barštį apytiksliai 331,31 ha plote. Šį invazinį augalą naikinti nusprendė Vilniaus bei Šiaulių miestų ir rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Primename, kad visos augalo dalys kaupia furanokumariną, medžiagą, kuri žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją, ypač tai būdinga saulėtomis dienomis.
Aplinkos ministerijos iniciatyva 2019 m. prasidėjo ES lėšomis finansuojami invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje, kuriuos atlieka Gamtos tyrimų centras. Iki rudens šis projektas bus pabaigtas ir Sosnovskio barščio paplitimo duomenys su žemėlapiu bus talpinami į taip pat šiais metais kuriamą Biologinės įvairovės informacinės platformos Invazinių rūšių modulį. Jame bus galima rasti informaciją apie visas invazines rūšis, jų paplitimo duomenis, naikinimo rekomendacijas.
Aistė Žilinskienė
Aplinkos ministro patarėja komunikacijai
