Sostinėje įsikūrusio baro „Paviljonas“ smalsių lankytojų akį patraukia iš senų lietuviškų dulkių siurblių „Saturnas“ sukurta instaliacija – įeinančius pasitinka originali dekoratyvinė sienelė. Nuo 1962 metų Vilniuje gamintas dulkių siurblys vertinamas kaip reprezentatyviausias modernios lietuviškos technikos pavyzdys, jo eksponatai saugomi Energetikos ir technikos muziejuje. Tuo tarpu į „Paviljoną“ daugiausia „Saturnų“ atkeliavo ne iš muziejų, o garažų. Kiek dar istorijos laikome panašiose vietose ir ar viskas, ką sukaupėme, vertinga?
Senus „Saturnus“ surinko per 2 savaites
Sostinės intelektualų pamėgto „Paviljono“ instaliacija iš lietuviškų dulkių siurblių sukurta 2018 m., jos autorius – menininkas, viešųjų erdvių kūrėjas, verslininkas, VšĮ „Involved” direktorius ir „Paviljono“ vadovas Augustinas Beinaravičius.
„Dekoratyvinė sienelė sukurta atskirti vidaus ir prieangio patalpas, panaudojant modernizmo laikotarpio stilistiką bei istorinio laikmečio klestėjimo simboliką. 1968 metais statyto Paviljono interjere buvo panaši sienelė iš keraminių estetinių elementų. Šiuo atveju „Saturnas“ savo forma bei kaip Lietuvos dizaino istorijos dalis puikiai atitiko sienelės koncepcijai ir neprieštaravo statinio stilistikai“, – sako A. Beinaravičius.
Pasak jo, surinkti „Saturnus“ daug laiko neužtruko. „Perskambinę Kauno garažiukų šeimininkams surinkome per porą savaičių. Žinoma, keletą jų jau turėjome savo dizaino objektų kolekcijoje“, – prisimena dekoratyvinės sienelės idėjos autorius.
Žinovų ir dizainerių dėmesį traukia ne vieną dešimtmetį
Pagal Vytauto Didžiulio projektą sukurtas „Saturnas“ ne pirmą sykį atkreipia dizainerius. Siurblio korpuso puselės buvo panaudotos Kompozitorių namų šviestuvams, o 7 dešimtmetyje iš siurblio elementų sumontuota dekoratyvinė sienelė sostinės restorane „Žirmūnai“.
Vilniuje įsikūrusio Energetikos ir technikos muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas Vladas Burokas „Saturną“ įvardija kaip vieną įdomiausių eksponatų. Prie šio prietaiso reikšmės lietuviško dizaino istorijoje išryškinimo labai prisidėjo dizaino istorikė ir tyrėja dr. Karolina Jakaitė. Muziejaus atstovo akimis, „Saturnas“ išsiskiria ne tik dizainu, bet ir gerai atspindėta laikmečio dvasia, kosminių lenktynių naratyvu šalia Kosmonautų prospekto, kino teatro „Planeta“, parduotuvės „Merkurijus“, restorano „Paukščių takas“…
Muziejaus fonduose – lietuviškos skaičiavimo mašinos
Energetikos ir technikos muziejaus fonduose šiuo metu yra apie 3,5 tūkst. įvairių eksponatų, apie trečdalį jų sudaro buitinė technika, trečdalis šių daiktų yra elektros ir elektronikos įranga.
„Mūsų muziejaus prioritetas – Vilniuje pagaminti daiktai, sostinės pramonė arba, pavyzdžiui, buvusioje centrinėje Vilniaus elektrinėje naudoti prietaisai. Be jau minėto „Saturno“, vieni įdomesnių eksponatų yra „Rūtos“ skaičiavimo mašinos, gamintos „Sigmos“ eksperimentiniame biure. Įspūdinga suvokti, kiek vietos seniau užimdavo kompiuteriai, kokio greičio buvo procesoriai arba kokioje laikmenoje buvo saugoma informacija, ypač palyginti su dabartiniais“, – pasakoja V. Burokas.
Muziejaus fondą papildo įvairiausi daiktai, pavyzdžiui, kadaise didžėjų naudoti Vilniuje pagaminti „Elfa“ magnetofonai. Vienas naujausiai įsigytų eksponatų – Vilniaus elektrinio suvirinimo įrenginių gamyklos gamintas buitinis dulkių siurblys „Audra-pufas“, šio kadaise populiaraus prietaiso anksčiau fonde nebuvo. Kartais žmonės turėdami unikalių eksponatų su jais nenori atsisveikinti – kai kuriais atvejais tai būna kolekcijos dalis, kai didžiausią vertę turi neskaidytas rinkinys.
Į vakarietiškos namų elektronikos traukinį nebespėjome
Kodėl Lietuva, kadaise gaminusi plačiai vartojamų elektros ir elektronikos prietaisų, pastaruoju metu tapo vien tik importuojamos elektronikos vartotoja? Anot V. Buroko, Lietuva tarpukariu gebėjo pasigaminti lėktuvus ANBO, sukurtus pagal savo projektą, sovietmečiu gaminta daug buitinės technikos, įskaitant televizorius „Šilelis“, „Tauras“, „Snaigė“ ir kt. Deja, sovietmečiui būdingas technologinis atsilikimas buitinių prietaisų sektoriuje, Vakarų pasaulis stipriai lenkė. Šis atsilikimas greitai pasimatė žlugus Sovietų Sąjungai.
„Kartais mūsų techniką nukonkuruodavo užsienio kapitalas, pasiūlydamas pigesnius variantus, taip nutiko su kineskopiniais televizoriais, galiausiai pavėluota į skystųjų kristalų televizorių bumą. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva negamina įvairiausios sėkmingai visame pasaulyje naudojamos technikos, geriausias pavyzdys būtų Lietuvos lazerių pramonė. Neseniai Lietuvos įmonė „Ekspla“ laimėjo prestižinį „SPIE Prism Awards 2024″ už geriausią femtosekundinį lazerį. Neatsiliekame ir baldų, chemijos, biomedicinos pramonės sektoriuje“, – pasakoja Energetikos ir technikos muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas.
Namuose kaupiami nereikalingi prietaisai – ne muziejinės vertybės
Tiek muziejaus atstovas, tiek ir Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad ne visi seni elektros ir elektronikos prietaisai yra ar galėtų tapti istorijai svarbiais eksponatais.
„Neretai gyventojų sandėliukuose, garažuose ar spintose rastume senų nenaudojamų elektronikos prietaisų, kurie nereikalingi nei muziejams, nei kada nors jų prireiks ir tų daiktų savininkams. Kuo ilgiau laikome namuose nereikalingą mobilųjį telefoną, kompiuterį ar kitą skaitmeninį įrenginį, tuo didesnė tikimybė, kad jis virs elektronikos atliekomis. Tad ragintume šių daiktų nekaupti, o verčiau dovanoti ar parduoti tiems, kam jie reikalingi. Jeigu jų nebereikia niekam – atsakingai šalinti elektronikos atliekoms skirtuose konteineriuose, specializuotose aikštelėse. Surinktos atliekos yra perduodamos įgaliotiems tvarkytojams, perdirbėjams“, – sako L. Jurevičienė.
Tokius specialiuosius konteinerius galima rasti prekybos vietose, įvairiose įstaigose, o stambiosios elektronikos atliekas EPA komanda išneša ir išveža iš namų nemokamai. Tam tereikia paskambinti telefonu tereikia paskambinti telefonu +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje.
Energetikos ir technikos muziejus prasmingai prisideda prie elektronikos įrangos antrinio panaudojimo. Jeigu gyventojai turi senų kompiuterių, LED juostų ir kitos elektronikos, ją galima perduoti į muziejuje veikiančias Elektronikos dirbtuves, kur jaunimas gali mokytis lituoti, daryti įvarius elektronikos projektus. Jeigu turima sena elektronika buvo gaminama Vilniuje, muziejus lauktų jos nuotraukų. Daugiausia galimybių tapti muziejaus eksponatais turi geros būklės sena elektronika.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
